Tai bandomasis vertimas: „Grįžęs į Vergiją Žiuljenas nesileido į sodą, kol nesutemo. Jo siela buvo pavargusi nuo daugybės galingų emocijų, kurios ją sujaudino per dieną. Ką aš jiems pasakysiu?” – neramiai pagalvojo jis, galvodamas apie damas. Jis toli gražu nepastebėjo, kad jo siela būtų būtent tokių mažų aplinkybių, kurios paprastai užima visą moterų susidomėjimą, lygyje. Žiuljenas dažnai buvo nesuprantamas poniai Derville ir net jos draugei, o jos savo ruožtu tik pusiau suprasdavo viską, ką jos jam sakydavo. Toks buvo aistros judesių, užvaldžiusių šio jauno ambicingo vyro sielą, stiprumo ir, jei drįsčiau taip sakyti, didingumo poveikis. Šioje išskirtinėje būtybėje beveik kiekvieną dieną kildavo audra”.