Dabar, kai išskaidėte situaciją ir ištyrėte jos dalis, laukia kitas iššūkis:
Ką visa tai reiškia ir ką turėčiau daryti toliau?
Analitinis mąstymas – tai ne tik faktų rinkimas ar klausimų kėlimas. Tai taip pat ir gebėjimas sujungti visus taškus į visumą – paversti savo stebėjimus ir įžvalgas aiškiomis, argumentuotomis išvadomis.
Panagrinėkime du pagrindinius būdus, kaip tai padaryti:
Indukcinis samprotavimas
Indukcinis samprotavimas prasideda nuo konkrečių stebėjimų – dalykų, kuriuos matote, girdite ar patiriate. Remdamiesi jais, suformuojate bendrą išvadą, kuri peržengia pradinės informacijos ribas. Jis dažniausiai grindžiamas pasikartojančiais dėsningumais arba nuosekliais patirties įrodymais. [Šaltinis]
Procesas prasideda nuo riboto faktų (prielaidų) rinkinio ir juos panaudoja platesnei idėjai ar lūkesčiui suformuoti. Tačiau, kadangi išvada peržengia pateiktų duomenų ribas, ji niekada nėra 100 % tikra – ji yra tikėtina, bet ne garantuota.
Indukcinis samprotavimas yra įprastas kasdieniame gyvenime ir naudingas prognozėms daryti, tačiau jis gali lemti klaidingas išvadas, jei remiasi per mažu stebėjimų skaičiumi ar šališka patirtimi.
Dedukcinis samprotavimas
Dedukcinis samprotavimas veikia atvirkščiai. Jis prasideda nuo bendrų prielaidų – plačių, pripažintų teiginių – ir pereina prie konkrečios išvados, kuri logiškai ir neišvengiamai pagrindžiama daromų prielaidų.
Šis metodas remiasi idėja, kad pradinės prielaidos yra teisingos. Jei jos teisingos, vadinasi, ir išvada turi būti teisinga. Dedukcija nepateikia naujos informacijos; ji tiesiog pritaiko tai, kas jau žinoma.
Tačiau dedukcinis samprotavimas gali būti klaidingas, jei pradinės prielaidos yra neteisingos ar klaidinančios – net jei pati logika yra techniškai taisyklinga. [Šaltinis]
Norite pamatyti kaip veikia abu metodai?
Peržiūrėkite šį trumpą vaizdo įrašą (1:21 min.), kuriame pateikiami greiti, kasdieniai indukcinio ir dedukcinio samprotavimo pavyzdžiai – paaiškinami aiškiai ir vaizdžiai.
Dažniausi mąstymo spąstai, kurių reikėtų vengti
Net ir įgudę mąstytojai gali pasiduoti nenaudingiems įpročiams, ypač patirdami spaudimą ar turėdami nepilną informaciją. Štai keletas, į kuriuos verta atkreipti dėmesį:
- Skubotos išvados – sprendimų priėmimas remiantis ribotais faktais.
- Patvirtinimo šališkumas – matymas tik to, kas palaiko jūsų jau turimas pažiūras.
- Perdėtas apibendrinimas – vieno pavyzdžio ar patirties taikymas visoms situacijoms.
Šie įpročiai nerodo, kad esate prasti mąstytojai – jie tiesiog žmogiški. Analitiškai mąstantys žmonės išmoksta atpažinti šiuos dėsningumus ir juos sulėtinti. Tikslas nėra būti tobulam, o būti labiau linkusiam apmąstyti, sąmoningesniam ir atviresniam pokyčiams. [Šaltinis]
Norite pasigilinti? Štai du puikūs šaltiniai su realaus pasaulio pavyzdžiais:
- Avoid Thinking Traps – Resilience Spotlight
- Trumpas, vaizdinis vadovas apie tokius spąstus kaip „Skubotos išvados“ ir „Minčių skaitymas“.
- Thinking Traps – Anxiety Canada (PDF)
- Lengvai suprantami paaiškinimai apie tokius spąstus kaip „Ateities spėjimas“ ir „Juoda-balta mąstymas“.
Kaip aiškiai perteikti savo mąstymą
5 žingsnių planas, kaip padaryti savo mąstymą suprantamą ir patikimą
Pavyzdys (veiksme):
„Manau, turėtume atidėti pristatymą dviem dienoms. Šis siūlymas grindžiamas tuo, kad mums vis dar trūksta svarbių duomenų iš klientų atsiliepimų, o skubėjimas dabar gali lemti klaidingas prielaidas.