Aktyvusis mokymasis prasideda nuo paprastos idėjos: geriausiai išmokstama aktyviai dalyvaujant. Užuot vien tik gavę informaciją, jūs ją siejate su savo patirtimi, išbandote ir apmąstote, ką padarėte. Vienas naudingiausių modelių šiam procesui suprasti yra Kolbo patirtinio mokymosi ciklas, kuris apibrėžia mokymąsi kaip keturių etapų procesą: konkreti patirtis, refleksija, konceptualizavimas ir eksperimentavimas. Jūs kažką išbandote, apgalvojate, kas nutiko, įprasminate tai ir bandote iš naujo, tik jau kitaip.

Kitas modelis, padedantis paaiškinti aktyvųjį mokymąsi, yra Bloomo taksonomija, kuri parodo skirtingus mąstymo lygmenis: nuo žinojimo ir supratimo iki taikymo, analizės, vertinimo ir kūrimo. Aktyvusis mokymasis skatina besimokančiuosius kopti aukščiau šiais laiptais, peržengiant mechaninio atminties ribas ir pereinant prie realaus problemų sprendimo bei kūrybiškumo.

Šiandienos jauniems žmonėms Europoje šie modeliai yra ypač aktualūs. Darbo rinka vertina ne tik tai, ką žinote, bet ir kaip mokotės bei prisitaikote. Aktyviojo mokymosi įpročiai – pavyzdžiui, eksperimentavimas, refleksija ir žinių pritaikymas– padaro jus lankstesnius, labiau pasitikinčius savimi ir paklausesnius darbo rinkoje. Šioje dalyje nagrinėsime, ką iš tiesų reiškia aktyvusis mokymasis, kodėl jis svarbus ir kaip jis sukuria pagrindą visiems ateities įgūdžiams.