Apibrėžimas – Kompleksinių problemų sprendimas (CPS)

Kompleksinių problemų sprendimas – tai gebėjimas tvarkytis su neaiškiai apibrėžtomis problemomis, kai tikslai nėra aiškūs, kelias jų link – neapibrėžtas, o pati problema galbūt dar nėra iki galo suprasta. 

CPS nėra vien „teisingo atsakymo“ paieška. Tai gebėjimas orientuotis procese: tyrinėti, bandyti, prisitaikyti ir tobulinti sprendimus, situacijai kintant. Mąstymo kokybė ir gebėjimas prisitaikyti procese yra ne mažiau svarbūs nei galutinis rezultatas.

Istorinis ekskursas ir kodėl tai svarbu šiandien

Kompleksinių problemų sprendimo tyrimai siekia XX a. vidurio kognityvinę revoliuciją, kai mokslininkai pradėjo sistemingai nagrinėti, kaip žmonės mąsto ir sprendžia problemas. Septintajame dešimtmetyje tokie pradininkai kaip Brehmer ir Dörner kūrė „mikropasaulių“ simuliacijas – interaktyvias, besikeičiančias aplinkybes, kurios pateikdavo nenuspėjamas situacijas. Šie ankstyvieji eksperimentai parodė, kad sėkmingi sprendėjai nesiremia fiksuotais planais – jie nuolat pritaiko strategijas, kai keičiasi iššūkiai.

Kurį laiką CPS buvo kritikuotas, nes jį buvo sunku tiksliai apibrėžti ir patikimai pamatuoti. Tačiau laikui bėgant, atsiradus geresnėms matavimo priemonėms ir sukaupus įrodymų, 2012 m. CPS kompetencijų vertinimas buvo įtrauktas į EBPO Tarptautinį penkiolikmečių tyrimą (PISA – Programme for International Student Assessment), kuriame vertinama, kaip mokiniai tvarkosi su naujomis ir kompleksinėmis problemomis. 2015 m. PISA taip pat pradėjo vertinti bendradarbiavimo problemų sprendimą, siekiant įvertinti, kaip gerai mokiniai dirba drauge, nes daug realaus pasaulio problemų reikalauja komandinio darbo.

CPS tyrimai glaudžiai siejasi su sisteminiu mąstymu ir dizaino mąstymu. Šios idėjos pabrėžia, kaip įvairios problemos dalys sąveikauja, kaip sudėtingos gali būti priežasties–pasekmės grandinės, ir kaip vadinamosios „blogosios problemos“ (angl. wicked problems) dažnai sprendžiamos tik kūrybišku, nuolatiniu bendradarbiavimu.

Šiandien kompleksinių problemų sprendimas svarbus kaip niekad. Spartūs technologiniai pokyčiai – nuo dirbtinio intelekto iki automatizavimo – keičia pramonės šakas ir patį darbo pobūdį, reikalaudami darbuotojų, gebančių kritiškai mąstyti ir kūrybiškai prisitaikyti prie kintančių iššūkių. Be to, pasaulinės problemos – klimato kaita, ekonominis neapibrėžtumas, visuomenės sveikatos krizės – atskleidžia, koks tarpusavyje susijęs ir nenuspėjamas yra mūsų pasaulis, todėl būtini lankstūs ir bendradarbiavimu grįsti sprendimo įgūdžiai.

Darbdaviai vis dažniau ieško žmonių, gebančių orientuotis kompleksiškume – analizuoti įvairialypę informaciją, suprasti skirtingas perspektyvas ir numatyti pokyčius. Tai reiškia, kad CPS – ne šiaip „darbo įgūdis“, o mąstysena: priimanti neapibrėžtumą, nuolatinį mokymąsi ir atsparumą. Kadangi Pasaulio ekonomikos forumas nuosekliai priskiria CPS prie svarbiausių ateities darbo rinkai reikalingų kompetencijų, šio gebėjimo ugdymas paruošia jus ne tik profesinei sėkmei, bet ir pasitikėjimui įveikiant netikėtus gyvenimo iššūkius.

Kas daro problemą kompleksinę?

Kompleksinės problemos nėra vien „labiau sudėtingos“. Jos turi daug tarpusavyje susijusių priežasčių, kurios viena kitą veikia. Įsitraukę žmonės gali turėti skirtingus prioritetus ar požiūrius, todėl sunku rasti visus tenkinantį sprendimą. Be to, situacija gali netikėtai pasikeisti – pavyzdžiui, rinkos paklausos svyravimai, nauji reguliavimai ar netikėtas išteklių trūkumas.

Priešingai, paprastos problemos paprastai turi aiškią priežastį ir tiesmuką sprendimą, kuris neveikia kitų sistemos dalių. Pavyzdžiui, jei perdegė lemputė, ją pakeičiate – ir problema išspręsta be platesnių pasekmių. Paprastos problemos linkusios būti stabilios ir nuspėjamos, leidžiančios susitelkti į vieno dalyko sutvarkymą.

Tačiau kompleksinės problemos veikia daugelyje lygmenų vienu metu. Sprendimai vienoje srityje dažnai daro poveikį kitoms – žmonėms, procesams, aplinkai – ir šis poveikis ne visada akivaizdus iš karto. Dėl šių tarpusavio ryšių kompleksinėms problemoms spręsti reikia nuolatinio derinimo, bendradarbiavimo ir gebėjimo matyti platesnį vaizdą, o ne pasitenkinti greitais, pavieniais sprendimais.