Kūrybiškumas prasideda nuo mąstysenos. Vietoje vienintelio teisingo atsakymo paieškų, kūrybingas žmogus svarsto daugybę galimybių. Divergentinis mąstymas – tai gebėjimas generuoti pasirinkimus remiantis keturiais elementais: sklandumu, lankstumu, originalumu, išsamumu. Sklandumas reiškia gebėjimą generuoti daugybę idėjų, jų iš anksto nevertinant. Lankstumas – tai skirtingų kategorijų ar požiūrių į tą pačią problemą tyrinėjimas. Originalumas – pasirengimas pateikti neįprastas, netikėtas ar unikalias idėjas. Išsamumas – įprotis plėtoti idėjas ir pridėti detalių, kad abstrakti mintis taptų konkretesnė ir pritaikoma praktiškai. Kartu šie elementai lavina mąstymą ir padeda išeiti už įpročių ribų.

Kūrybinis procesas parodo, kaip idėjos atsiranda ir yra įgyvendinamos laikui bėgant. Pasirengimo stadijoje renkamos žinios ir informacija. Inkubacijos metu atsitraukiame ir leidžiame protui pasąmoningai jungti idėjas. Įžvalgos (angl. illumination) stadija – tai vilties blyksnis, „aha“ momentas, kai viskas susidėlioja į vietas. Patvirtinimas – tai idėjos testavimo, tobulinimo ir pritaikymo etapas. Šis modelis aiškiai parodo, kad kūrybiškumas nėra tik įkvėpimo akimirka, bet reikalauja ir disciplinos bei refleksijos.

Šių procesų vizualizavimas padeda juos geriau suprasti. Įsivaizduokite ratą, atspindintį kūrybinį ciklą, kur kiekviena stadija veda kitos link. Arba įsivaizduokite šakotą medį, vaizduojantį divergentinį mąstymą, su šaknimis, besiskiriančiomis skirtingomis kryptimis. Šie vaizdai primena, kad kūrybiškumas yra dinamiškas ir nuolatinis procesas.

Šie modeliai gali būti taikomi daugybėje gyvenimiškų situacijų. Jaunuolis, ruošiantis mokyklinį projektą, gali sugalvoti daugybę būdų jį pristatyti, pasirinkti neįprastą požiūrį ir išbandyti, ar jis veikia. Bendruomenės grupė, dirbanti tvarumo srityje, gali pradėti nuo tyrimo, tuomet leisti idėjoms „subręsti“ ir galiausiai išbandyti nedidelius veiksmus savo rajone. Tuo tarpu startuoliai dažnai rengia divergentinio mąstymo sesijas, kad sukurtų naujus verslo modelius, kuriuos vėliau tobulina pasitelkdami kūrybinį procesą.

Kad kūrybiškumas klestėtų, svarbūs keli veiksniai. Pirmasis – atvirumas: pasirengimas svarstyti neįprastas idėjas be baimės klysti. Antrasis – įvairovė: įvairių žmonių subūrimas sukuria turiningesnį požiūrių spektrą. Trečiasis – palaikanti aplinka: klaidos turi būti laikomos mokymosi galimybėmis, o ne nesėkmėmis. Kai šios sąlygos yra užtikrintos, kūrybiškumas stiprėja ir tampa patikimu įrankiu mokymuisi, problemų sprendimui ir inovacijoms.