Argumentavimas dažnai laikomas visiškai loginiu procesu, tačiau iš tikrųjų jį formuoja du pagrindiniai psichiniai procesai. Daniel’io Kahneman’o „Greitas ir lėtas mąstymas“ skirsto mąstymą į 1-ajį veikimo modelį (greitas, intuityvus, emocinis) ir 2-ajį (lėtas, analitinis, loginis). Šie modeliai veikia kartu: vienas padeda mums greitai reaguoti (pavyzdžiui, stabdyti, kai kas nors žengia į kelią), o kitas padeda mums kruopščiai apmąstyti ir planuoti (pavyzdžiui, nuspręsti dėl karjeros keitimo). Vis dėlto 1-ajam veiklos modeliui didelę įtaką daro užuominos iš aplinkos (paveikslėlis, žodis ar nuotaika), kurios dažnai nesąmoningai veikia mūsų mintis.

1-asis veikimo modelis dažnai veikia remdamasi mentaliniais trumpiniais, naudodamas modelius ir prisiminimus, kad pateiktų mums greitus atsakymus, o 2-asis veikimo modelis įsikiša, kai mums reikia sulėtinti tempą ir suabejoti šiais automatiniais atsakymais. Pirminis sužadinimas veikia subtiliai paruošdamas mūsų mąstymą: pavyzdžiui, matomas pozityvus vaizdas gali padaryti mus atviresnius naujoms idėjoms, o įtempta aplinka – nepastebimai susiaurinti dėmesio lauką.

Verta savęs paklausti: Kaip dažnai mano „greiti“ sprendimai iš tiesų yra mano, o kaip dažnai juos švelniai pastūmėja dalykai, kuriuos vos pastebiu? 

Greita refleksija (1–2 minutės)

1. Sustok sekundėlei: pagalvok apie vieną greitą sprendimą, kurį šiandien priėmei (ką valgyti, kokią žinutę išsiuntei, koki maršrutą pasirinkai).
2. Identifikuokite įtaką: Paklauskite savęs: kas galėjo man sukelti pirminį sužadinimą? Gal tai buvo reklama, kurią pamačiau? Kažkieno balso tonas? Mano nuotaika?
3. Patikrinkite savo sistemas: kuria sistema vadovavausi: 1-uoju veikimo modeliu (greitas, automatinis) arba 2-uoju veikimo modeliu (lėtas, apgalvotas)?
4. Išvada: atkreipkite dėmesį, kaip aplinkiniai veiksniai formuoja jūsų mąstymą, dažnai nematomais būdais.

(3 minutes žiūrėti)
Daniel’is Kahneman’as: „Greitas Mąstymas“ ir „Lėtas Mąstymas“ | Inc. Žurnalas

Antroji sąvoka: Metakognicija, yra mąstymas apie mūsų mąstymą. Tai padeda mums pastebėti, kada reaguojame automatiškai, ir pasirinkti stabtelėti, apmąstyti ir performuluoti. Tai ypač naudinga, kai prioritetai nėra aiškūs arba užvaldo emocijos. 

Metakognicija veikia kaip psichinis veidrodis, padedantis mums matyti ne tik tai, ką galvojame, bet ir kaip mąstome. Peržengdami savo tiesioginių reakcijų ribas, galime pastebėti nenaudingus modelius: per daug galvoti apie paprastus sprendimus arba ignoruoti svarbius emocinius ženklus, o tada realiuoju laiku pakoreguoti savo požiūrį.

Verta susimąstyti: jei galėčiau reguliariai stebėti savo mąstymą, kaip galėtų pasikeisti mano pasirinkimai ir net santykiai?

Realaus gyvenimo kontekstas

Įsivaizduokite, kad einate į pokalbį dėl darbo ir jaudinatės, nes biuro aplinka atrodo oficiali. Jūsų 1-asis veikimo modelis gali paskatinti jus skubėti su atsakymais. Metakognicija leidžia tai pastebėti („jaučiu įtampą dėl aplinkos“) ir pereiti į 2-ąjį veikimo modelį, kuris sulėtins tempą, kad galėtume reaguoti labiau apgalvoję.

Apsauginiai veiksniai

1. Apmąstymų erdvės: tai gali būti taip paprasta, kaip vesti mažą dienoraštį namuose, skirti 5 minutes prieš miegą, kad parašytumėte, kas tą dieną sekėsi gerai, arba įrašyti balso įrašą telefone, kad užfiksuotumėte mintį ar jausmą, kurį norite ištirti vėliau
2. Psichologinis saugumas: aplinka, kurioje klaidos laikomos mokymosi dalimi.

Sąmoningumo pirminiui sužadinimui mokymas: atkreipkite dėmesį į mažus dalykus aplink jus, kurie daro įtaką jūsų nuotaikai ar sprendimams: pavyzdžiui, muzika, apšvietimas ar net tam tikras kvapas. Galite eksperimentuoti: pabandykite pakeisti vieną dalyką (pavyzdžiui, mokydamiesi groti ramią muziką) ir pastebėkite, kaip tai pakeičia jūsų dėmesį ar motyvaciją.