EASY

Course Content
10. Samprotavimas, problemų sprendimas ir idėjų kūrimas
Sveiki atvykę į 10-ąjį ir paskutinįjį šio projekto e-mokymosi patirties modulį! Kaip nurodo šio skyriaus pavadinimas, siekiame padėti suprasti kognityvinius procesus, kurie leidžia lengviau įsitraukti į pradinius problemų sprendimo etapus, kylant iššūkiams siekiant ambicingų gyvenimo tikslų. 🌻 1 dalis –Mąstymas Kas yra svarbu? Kodėl tai svarbu? Kaip mūsų mintys ir emocijos formuoja mąstymo procesą? Koks yra pirminio sužadinimo proceso vaidmuo ir kaip jis daro įtaką tam, kaip nustatome prioritetus? 1 dalis – Problemų sprendimas Kaip sužinoti, ar problema iš tiesų yra problema? Kokios yra 4 pagrindinės problemų rūšys ir kokias strategijas galime naudoti, kad sėkmingai jas įveiktume? Kokius esminius išteklius bet kuriuo metu turime savo viduje ir aplinkoje, ir kaip galime nustatyti jų paskirtį siekiant veiksmingo, į sprendimus orientuoto darbo proceso? 3 dalis – Idėjų kūrimas Kaip galime pamatyti tą pačią situaciją iš kelių, viena kitą papildančių perspektyvų ir kaip struktūrizuojamas bendravimas su kolegomis, siekiant skatinti kūrybiškumą ir įvairovę? Kokie klausimai leidžia atskirti perspektyvias idėjas, ir kas gali padėti patvirtinti, kurios iš jų iš tiesų vertos išbandymo realiomis sąlygomis? 🚀 Pradėkime!!
MĄSTYMAS
Kaip mes iš tikrųjų mąstome apie tai, kas mums svarbiausia? Šioje dalyje nagrinėsime, kaip mintys ir jausmai formuoja mūsų mąstymo patirtį ir daro įtaką tam, kaip nustatome prioritetus gyvenime ir darbe. Taip pat nagrinėsime kas yra argumentavimas ir kodėl tai svarbu? Koks galėtų būti metakognicijos (mąstymo apie savo mąstymą procesas) vaidmuo veiksmingam argumentavimui? Aptarsime emocijų vaidmenį kaip svarbų racionalių sprendimų priėmimo komponentą. Taip pat nagrinėsime, kaip pirminis sužadinimas – kasdien patiriami subtilūs dirgikliai ir signalai – gali nulemti mūsų polinkį teikti pirmenybę vienoms pasirinkimo galimybėms, dažnai net patiems to nesuvokiant. Kodėl tai svarbu? Kadangi kai žinome apie šiuos poveikius, tai padeda mums priimti aiškesnius sprendimus, kurie atitiktų mūsų tikruosius tikslus. Kartu reflektuosime kas yra svarbu, kodėl tai svarbu ir kaip sukurti psichinę aplinką kuri skatintų aiškumą ir tikslą.
0/4
PROBLEMŲ SPRENDIMAS
Ką daryti, jei problema, kurią matote, nėra tikroji problema? Šiame skyriuje kalbėsime apie mokymąsi teisingai apibrėžti iššūkius prieš pereinant prie sprendimų. Nagrinėsite keturias pagrindines problemų rūšis ir atrasi tinkamas strategijas, kad efektyviai jas išspręstum. Taip pat skatinsime ugdyti mąstyseną, orientuotą į turimų išteklių atpažinimą – tiek vidinių (gebėjimų, atsparumo, kūrybiškumo ir kt.), tiek esančių aplinkoje (tinklų, technologijų, sociokultūrinės aplinkos). Tokiu būdu daugiau dėmesio skirsite esamam momentui ir jausite vis stiprėjantį ryšį su savimi ir išoriniu pasauliu. Galiausiai galėsite aktyviai nustatyti iššūkius ir žinosite, kad visi ištekliai jiems įveikti yra lengvai prieinami ir laukia, kol juos pamatysite. Tapsite į sprendimus orientuotu asmeniu, pasižyminčiu kantrybe ir pakankamu smalsumu, leidžiančiu nuosekliai išsiaiškinti kylančius klausimus. Skamba įdomiai? Negirdžiu Jūsų!!!
0/4
IDĖJŲ KŪRIMAS
Kaip idėją paversti tuo, ką būtų verta išbandyti realiame pasaulyje? Šiame skyriuje kalbėsime apie platų ir kūrybišką mąstymą, iššūkių pažvelgimą iš įvairių perspektyvų ir tinkamų klausimų uždavimą. Galbūt taip pat dažniau išdrįsti pasakyti "taip", kai svarstome naujus sprendimus. Sužinosite, kaip bendravimas su kolegomis gali atverti naujas perspektyvas ir paskatinti novatoriškų idėjų kūrimą. Sutelksime dėmesį į pokalbių struktūrizavimą, kad kiekvienas balsas būtų tarsi indėlis į kūrybiškumą ir įvairovę. Galiausiai nagrinėsime, kaip patikrinti ir atrinkti vertingiausias idėjas – tas, į kurias verta investuoti savo pastangas – pasitelkiant realų grįžtamąjį ryšį ir bendradarbiavimą. 🪧 Kaip patys įsitikinsite šioje dalyje, mokymasis neįmanomas be erdvės klausimams, idėjų apsikeitimui, nuoširdžiam grįžtamajam ryšiui ir atviram, kartais pirminiams įsitikinimams prieštaraujančių įžvalgų ieškojimui. Pradėsite naudotis augimo mąstysena.
0/4
10. Samprotavimas, problemų sprendimas ir idėjų kūrimas

Dizaino mąstymas prasideda nuo empatijos: suprasti tikruosius žmonių poreikius. Tada jis pereina prie iššūkių apibrėžimo, generuoja daug idėjų, kuria nedidelio masto sprendimų prototipus ir greitai juos išbando. Šis ciklas leidžia diegti naujoves nelaukiant tobulų sprendimų.

Dizaino mąstymui problemos veikia tarsi mokymosi galimybės, skatindamos komandas sutelkti dėmesį į tai, kodėl žmonės pasirenka tam tikrą būdą, dar prieš galvojant apie sprendimus. Jis vertina greitus eksperimentus – mažus testus, kurie atskleidžia, kas veikia, o kas ne; kad idėjos galėtų greitai vystytis be baimės suklysti.. 🌻

Verta savęs paklausti: 

Jei šią savaitę išbandyčiau vieną mažą idėją, užuot laukęs „tobulos“, ką galėčiau atrasti?

 

  1. Pagalvokite apie nedidelį kasdienį nusivylimą: pavyzdžiui, „mano stalas netvarkingas“ arba „sunku laiku susitikti su draugais“.
  2. Paklauskite vieno klausimo: kas dar, apart manęs, kenčia nuo šios problemos? (Net jei tai tik vienas žmogus, pavyzdžiui, kambariokas, klasės draugas ar kolega.)
  3. Parašyk vieną mažą idėją, kurią galėtum išbandyti: kokį vieną paprastą dalyką galėtum išbandyti šią savaitę, kad ji būtų šiek tiek geresnė ir tau, ir jiems?
  4. Sam’o Kaner’io dalyvaujamasis sprendimų priėmimas suteikia įžvalgų apie tai, kaip grupės dirba, atsižvelgiant į skirtingus požiūrius. Kaner’is pristato „dejavimo zoną“: nemalonų etapą, kai išsiskiria nuomonės. Užuot to vengusios, komandos skatinamos įsitraukti, aktyviai klausytis ir ieškoti nesutarimų modelių. Šiame etape atsiranda kūrybiškesnių, priimtinesnių sprendimų. 🌍🌐


    „Dejavimo zona“ yra sveiko bendradarbiavimo ženklas: tai reiškia, kad žmonėms pakankamai rūpi, kad jie galėtų išsakyti savo tikrąsias perspektyvas. Kai komandos sulėtina tempą, klausosi nevertindamos ir ieško skirtingų nuomonių modelių, jos dažnai atranda sprendimus, kurių joks žmogus nebūtų galėjęs sukurti vienas.


    Verta savęs paklausti: 

    Kada paskutinį kartą buvau atviras ir smalsus nesutarimų metu, užuot skubėjęs juos užbaigti?

    Realaus gyvenimo kontekstas

    Įsivaizduokite, kad norite pagerinti savo vietinį parką. Naudodami dizaino mąstymą, kalbatės su vartotojais (šeimomis, paaugliais, pagyvenusiais žmonėmis), apibrėžiate jų poreikius (saugumas, poilsis, komfortas), ieškote sprendimų (apšvietimas, sėdimos vietos, meno sienos) ir išbandote juos su laikina instaliacija. Dalyvaujamasis sprendimų priėmimas užtikrina, kad kiekvieno balsas būtų išgirstas ir integruotas. 🗣️

    Apsauginiai veiksniai

    1. Integracinė kultūra: Įpraskite skatinti kitus dalintis savo idėjomis, net jei jos atrodo kitokios ar neįprastos.
    2. Išbandykite mažus ir greitus dalykus: užuot laukę, kol būsite „pasiruošę“, išbandykite mažus žingsnius anksčiau. Jei kas nors nepavyks, sužinosite anksčiau ir galėsite greičiau tobulėti
    3. Smalsūs kompanionai: apsupkite save žmonėmis, kurie yra atviri naujoms perspektyvoms ir nori tyrinėti skirtingus mąstymo būdus. Lengviau augti, kai aplinkiniai taip pat nori augti.

    (pvz., siūlydami mėnesinį valymo planą arba savaitinę atotrūkio mažinimo procedūrą su pyragu ir kava)

  5. Pateikite savo pasiūlymą su juo susijusiems žmonėms ir išbandykite savo nuostabų planą. Jei nepavyks, nieko tokio. Tiesiog paklauskite savęs, ką būtų galima patobulinti, ir bandykite dar kartą!
Gérer le consentement aux cookies

Afin d'offrir la meilleure expérience possible, nous utilisons des technologies telles que les cookies pour stocker et/ou accéder aux informations des appareils. Le fait de ne pas consentir ou de retirer son consentement peut avoir un effet négatif sur certaines caractéristiques et fonctions.

View more
Cookies settings
Accepter
Refuser
Confidentialité et cookies
Privacy & Cookies policy
Cookie name Active
PHPSESSID
Save settings
Cookies settings